2016 m. rugsėjo 6 d., antradienis

Ką daryti, kai mirę trukdo gyviesiems


Arūno Maniušio nuotr.
Šiandien skaitytojų dėmesiui pateikiu ketvirtą sėkmingos trumpalaikės psichoterapijos pavyzdį, kuris buvo patalpintas mano straipsnyje „Nuostabus sąmoningų sąmonės vienetų pasaulis“. Nuoroda nuves jus į teorinę dalį,  pirmąjį pavyzdį rasite čia, o antrąjį – čia, o trečiąjį - čia

Su Olga (vardas pakeistas) jau buvome atidirbusios Bendrąjį Generalinį Modulį, tačiau darant svarbius gyvenimo sprendimus, ją vis dar kaustydavo neadekvačiai didelė baimė. Tik trumpam padėjo psichotechnologija „Pasirinkimas, naudojant Gyvenimo liniją“. Olgą apimantis siaubas padaryti netinkamą jai sprendimą tikrai buvo tikrai didelis. Į klausimą, kas tokio baisaus gali atsitikti, jei ji nusivils savo pasirinkimu, klientė atsakė, kad tada ji numirs. 

Tokie atvejai, kai žmogaus nesąmoningos reakcijos stiprumas niekaip negali būti paaiškinamas logiškai, išduoda, kad jų priežastis slepiasi ankstyvojoje vaikystėje. Taip buvo ir šį kartą. Iš pradžių klientė pamatė vaikišką vežimėlį, o paskui prisiminė, kad iki penkių metų ji girdėdavo balsus, kurie ją šaukdavo vis didėjančiu tempu, kol vieną akimirką tiesiog užsiverdavo ir kuriam laikui nutildavo.  Po kurio laiko jie vėl imdavo mergaitę šaukti, ir viskas pasikartodavo nuo pradžių. Tai labai gąsdino mažąją Olią.

Paprašiau klientę vizualizuoti tuos, kurie ją tada šaukė į savąjį pasaulį.  Pasirodė daugybė (apie du šimtus) žmonių. Jie tiesė į Olią rankas ir kvietė ją pas save. „Tai mirusių sielos.“ – paaiškino klientė.

INP psichoterapijoje mums yra svarbu gauti reikiamą rezultatą, o ne paaiškinti, kas, kaip ir kodėl vyksta, todėl aš paklausiau klientės, ko tie žmonės iš jos nori.
–Kad aš ateičiau pas juos. – atsakė ji.
– O ką jie gaus, kai tu nueisi pas juos? – vėl paklausiau aš.
– Ramybę. – atsakė klientė.
– Vadinasi jiems reikalinga ne tu, o ramybė! Tai duok jiems ramybę.


Klientė vizualizavo mėlynai žydrą srautą, srūvantį iš Kosmoso ir užpildantį tų žmonių erdvę. Ir iš tiesų jie nurimo, jau nebetiesė rankų, o tik lėtai plaukiojo savo mėlynoje substancijoje.  Į klausimą, ar dabar jie gali išeiti iš klientės gyvenimo, atsakė teigiamai ir paprasčiausiai išnyko.

Patikrinus, kaip jausis klientė, jei netikėtai nusivils savo pasirinkimo pasekmėmis, moteris ramiai atsakė: „Na, ir kas! Gyvenimas tęsiasi. Jei nepatinka, galima pakeisti.“ 

Štai tokiu išties paprastu sudėtinės subasmenybės resursavimu pavyko greitai (ir netgi labai greitai) pasiekti norimą rezultatą.

Šiame straipsnyje norėjau parodyti, kokie įvairūs būna Savarankiški sąmonės vienetai, su kuriais tenka dirbti psichoterapinio proceso metu. Dirbant Integralinio neuroprogramavimo metodu klientai greitai išsprendžia problemas, dėl kurių kreipėsi į psichoterapeutą, ir gauna siekiamą rezultatą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą