2016 m. gruodžio 5 d., pirmadienis

Kaip žinojimas tampa žinojimu


Lingos Švanienės nuotr.
Pradėsiu nuo pasakojimo apie žmogų ir laikraštį (pagal Ch.Šapirą).
Vienas žmogus karštą vasaros dieną stabtelėjo prie kiosko nusipirkti vandens.  Jo dėmesį patraukė keistas vedamojo pavadinimas, užrašytas didelėmis raidėmis.  Žmogus nusipirko laikraštį ir dabar jau visai iš arti įsitikino, kad užrašas buvo būtent toks, kokį jis perskaitė iš toli.  Tada žmogus nusipirko dar vieną laikraščio egzempliorių.  Užrašas ir jame teigė tą patį.  Žmogus nusipirko jau trečią laikraščio egzempliorių... Ir jame užrašas teigė lygiai tą patį. 
Tada žmogus įsigijo visus 216 kioske buvusius tos dienos laikraščius ir, parsinešęs namo juos įdėmiai išstudijavo.  Visi jie tvirtino tą patį.  Padėjęs į šoną paskutinį laikraštį, žmogus patikėjo tuo, ką sakė jo dėmesį patraukęs užrašas.
Sakysite, kad taip nebūna?  Manote, kad tas žmogus kvailas?  Ogi, dar ir kaip būna.  Net dar daugiau – būtent tokiu principu pagrindinai vadovaujamės, kurdami savo žinojimą.  Paaiškinsiu.
Laikraščiuose mes paprastai skaitome tą pačią informaciją netgi ne vieną dieną ar net metai iš metų (tarkim, nusikaltimų chroniką).  Per televizorių žiūrim tuos pačius veidus, kurie kartais rokiruoja iš vienos laidos į kitą ir, be abejo, kalba tą patį tik gal šiek tiek kitais žodžiais.  Skirtingų partijų politikai iš esmės šneka tą patį, tik jų lozungai šiek tiek skiriasi.  Bet juk visa tai tik skirtingi to paties laikraščio egzemplioriai. Net ir moksle naujus straipsnius parašo gigantai, o dauguma juos tik perrašinėja kitu rakursu ir kitais žodžiais.
Ne tik iš išorės pateikiamos informacijos kartojimu formuojamas mūsų žinojimas.  Kartą patikėjęs, žmogus labai sunkiai keis savo įsitikinimus.  Jis ieškos informacijos, patvirtinančios jo jau susikurtą pasaulio vaizdą.  Žmogaus įsitikinimai yra pakankamai tvirtas psichikos darinys, kuris sunkiai keičiamas.  Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad kryptingos informacijos brukimu turėsime visuomenę, kuri mąstys vienodai.
Pasinaudojus pradžioje pateikto pasakojimo metafora, galima teigti, kad  kitas žmogus, stabtelėjęs nusipirkti vandens, neatkreiptų dėmesio į minėtą užrašą laikraštyje, žiūrėtų per televizorių kitas laidas, skaitytų kitas knygas, domėtųsi kitais dalykais.  O gal pasitaikytų ir toks žmogus, kuris ne laikraščius pirktų, o ištyrinėtų, kokios gi yra nuomonės tuo klausimu. Tikėtina, kad jis sugebėtų sukurti ir savo žinojimą.
Linga
Psichologas padės! Paslaugos. Kontaktai

1 komentaras: