2017 m. vasario 1 d., trečiadienis

Durų efektas arba kaip mes užmirštame, ko ėjome


Fragmentas iš Velaskeso paveikslo "Meninos"
Kiekvienam iš mūsų teko patirti situaciją, kai su tam tikru tikslu atėjus į kambarį staiga suvokiu, kad neprisimenu, ko čia ėjau.  Tokiu atveju aš grįžtu į pradinę vietą, ir tai paprastai man padeda prisiminti, ko norėjau.

Nemalonu būna, kai draugų būryje vis nepavyksta įsiterpti su savo gudriu sąmoju ar protinga mintimi, o kai pagaliau įsibrauni į pauzę ir atkreipi kitų žvilgsnius į save, suvoki, jog nebežinai, ką norėjai pasakyti.

Tokia situacija, kai staiga užmirštame, ko ėjome ar norėjome, vadinama durų efektu, nes buvo pastebėta, kad dažniausiai užmirštama peržengus slenkstį.  Tarytum jis būtų riba, nuo kurios atmintis pradeda veikti nuo nulio. 

Suprasti, kodėl taip atsitinka, mums padės pasakojimas apie tris statybininkus, kurie į klausimą, ką veikia, atsakė skirtingai.  Vienas: Dėlioju plytas“.  Antras: „Statau sieną“.  O trečias: „Statau šventovę“.

Šis pasakojimas parastai pateikiamas kaip keliantis motyvaciją, nes svarbu siekti kažko aukštesnio (statyti šventovę) ir tada plytų dėliojimas nebėra toks nuobodus ir beprasmis.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad svarbūs visi veiksmų lygiai.  Nedėliodamas plytų, neręsdamas sienų nepastatysi šventovės.  Tad žmogaus dėmesys ir šokinėja per tuos darbų lygius.

Dirbant įprastus darbus, juos dažnai atliekame automatiškai. Taip vairuodami mašiną negalvojame, kaip perjungti bėgį, kiek pasukti vairą.  Net ir apie kelionės tikslą negalvojame. Tiesiog darome. O mintys skrajoja nuo to ką matome, girdime ar jaučiame į su tuo susijusias asociacijas.

Jei atliekamas darbas nėra rutininis, tai tenka daugiau dėmesio skirti konkrečiam veiksmui. Tarkim vairuojantis mašiną žmogus bendravo su keleiviu.  Papuolęs į sudėtingą eismo situaciją, ar išgirdęs keistus garsus važiuoklėje, vairuotojas nutils, visą dėmesį sutelkdamas neįprastai situacijai.

Durų efektas paprastai nutinka, kai  dėmesys keliauja iš vieno lygio į kitą.

Pavyzdžiui, jums reikia kiaušinių.  Tam reikia nueiti iki šaldytuvo.  Pakeliui dėmesys užkliudė žvirblį už lango (arba trupinius ant stalo, arba pagalvojote, ką veiksite vakare). ...ir, atidarius šaldytuvą, jūs staiga suvokiate, kad nežinote, ko čia atėjote.  O bendras tikslas buvo iškepti šeimynai blynus vakarienei.

Taip durų efektas pasireiškia, kai automatiškai atliekant veiksmą viename lygyje, dėmesys nukrypo į pašalinius dalykus.  Taip gali būti „pamestas“ to konkretaus veiksmo tikslas, perėjus į naują fizinę ar mentalinę erdvę.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą