iš Pixabay |
Aš jau rašiau, kad mūsų įsitikinimai
yra kaip savaime išsipildančios pranašystės ne tik išreiškiančios mūsų supratimą
apie pasaulį, bet ir aktyviai tą pasaulį formuojančios. Įsitikinimai paprastai
atsispindi mūsų kalboje.
Šį kartą pasidalinsiu ganėtinai paplitusiomis frazėmis,
kurios lašas po lašo, atsiprašau, žodis po žodžio gali susargdinti fizinį
kūną. Iš dalies pasinaudojau Džozefo O‘Konoro
ir Jano Mak-Dermoto surinktu ir užrašytu tokių frazių sąrašu. Kartu jį papildžiau lietuviškais frazeologiniais
išsireiškimais ar savitais posakiais.
Vartydama lietuviškų frazeologizmų žodyną stebėjausi mūsų
kalbos šmaikštumu. Tad sakyčiau reikia ne
bijoti vaizdingų išsireiškimų, o tik vengti jais piktnaudžiauti.
- Iš kailio neriasi.
- Varo mane į ligą.
- Veikia mano nervus
- Vaikai – galvos skausmas.
- Esi per minkštas tokiam darbui.
- Degina mane iš vidaus.
- Spaudžia man krūtinę.
- Rankos nukrito.
- Gerklėje gniužulas užstrigo.
- Ryja žodžius.
- Tokioje atmosferoje sunku kvėpuoti.
- Plėšo man širdį.
- Protas džiūsta.
- Jis geria mano kraują.
- Tokios kalbos rėžia ausį.
- Džiūstu dėl jo.
- Širdis krauju srūva.
- Širdis į kulnus nudardėjo.
- Sukandęs dantis kalbėjo.
- Išpylė šaltas prakaitas.
- Liežuviu mala.
- Iš akių kibirkštys pasipylė.
- Širdis iš krūtinės iššoko.
- Sudaužė mano širdį.
- Akmuo užgulė širdį.
- Be galvos likti.
- Galva išpūsta.
- Kaip ant vištos kojos.
- Kaip nesavomis kojomis.
- Kaulai ir oda.
- Pilvas groja maršą.
- Pilvas prikepė prie nugaros.
- Kaklą nusisukti.
- Peilis po kaklu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą