Ką daryti, kad seneliai norėtų prižiūrėti anūką

L.Švanienės nuotr.

Ar jūsų tėveliai, vaikelių seneliai, lengvai sutinka žiūrėti vaikučius?  Mano dukrytę mano tėveliai yra žiūrėję tik tris kartus, ir tai tik per šventes. O taip norėtųsi, kad sakytų: „Atvesk anūkėlę, pažiūrėsim. Galėsit kur nueit ar ką.“ Bet – ne...  Nesakau, kad nemyli mergytės. Myli. Bet man taip trūksta tos mažytės laisvės. Norisi pabūti dviese su vyru. 

Suprantu  jaunos mamytės norą sulaukti daugiau pagalbos iš savo tėvų vaikučio priežiūroje.  Pati ne kartą straipsneliuose kviečiau, esant galimybei, leisti vaikutį prižiūrėti artimiesiems, o pačiai skirti daugiau laiko sau.  Tai reikalinga, kad išliktumėte sveikos, žvalios, energingos. Tam būtina atsitraukti nuo įprastos aplinkos, išlįsti iš keturių sienų, gauti naujų įspūdžių, pailsėti nuo rutininės kasdienybės. 

Tačiau, būna, kad šiuolaikiniai seneliai neskuba siūlyti savo pagalbą.  Jie mano, kad patys užauginę vaikus, nusipelnė pagyventi savo malonumui. 

Kaip rasti išeitį iš tokios situacijos?

Visų pirma papasakosiu apie elgesį, kuris  nebūtų veiksmingas, norint paveikti senelius.  Jis garantuotai neduotų norimų rezultatų. Galimas dalykas, kad netgi pablogintų santykius su vyresniaja karta.  Kaip išsprūdęs iš rankos  sumuštinis krenta žemyn, o ne kyla į viršų, taip ir seneliai nenorės jūsų pavaduoti , jei su jais  elgsitės netinkamai. 

Jokiu būdu negalima reikšti pasiūlymų, pageidavimų tokia forma: „O kodėl tau nepabuvus su anūkėliu..“ Nepadės ir logiškas savo pozicijos pagrindimas: „Kad aš nesusirgčiau depresija, tu turi išleisti mane į klubą“.  Be norimo atsako liks ir tylūs, kupini kančios žvilgsniai, bei matomose vietose padėti laikraščiai ir knygos  su straipsniais apie poilsio jaunoms mamytėms būtinumą.

Nesielgsite protingai ir manipuliuodamos bei nurodinėdamos dar palyginus jauniems seneliui ar močiutei, kaip  jie turėtų elgtis: „Jei mane mylėtum, tai...“, „Kaip tu negali manęs suprasti...“, „Tu tik pažiūrėk, kokia aš pavargusi...“, „Aš nebepyksiu ant tavęs, jei tu...“  Visais išvardintais atvejais tarytum demonstruosit tėvams savo žinojimą, kaip viskas turi klostytis, kokiais turi būti aplinkiniai žmonės ir kaip privalo jie elgtis.  Jiems tikrai tai nepatiks.

Įsivaizduoju, kad skubate sužinoti, o koks vis tiktai elgesys būtų veiksmingas. Mielai jums papasakosiu, kaip atlikti nesudėtingą, bet labai veiksmingą psichotechniką, kuri vadinasi „Savaime išsipildanti pranašystė“:

1. Prisiminkite savo mamą, kai ji elgėsi jūsų atžvilgiu netinkamai. Pavyzdžiui, sakė jums, kad yra pavargusi ir mieliau vakare ramiai pažiūrės televizorių ar susitiks su drauge, nei prižiūrės savo anūką.
2. O dabar „užmirškite“ viską, ką žinote apie dabartinę mamą, apie tai kokia, jūsų nuomone, ji  yra.
3. Susikaupkit ir įsivaizduokit mamą tokią, kokią norėtumėte matyti. Sukurkite  idealios mamos paveikslą.  Kaip ji turėtų elgtis? Ko norėtų? Ko siektų?
4. Kaip įmanoma ryškiau pamatykit savo idealią mamą. Tarytum ji būtų čia. Pasistenkit, kad toji mama turėtų visus pageidaujamus bruožus. Įsivaizduokit, kad ji jau tokia tapo.
5. O dabar nuo šios akimirkos ir visada su mama elkitės taip, tarytum ji jau būtų jūsų pamatytas jos idealas. Būkit tikros, kad jūsų „pranašystė“ išsipildys, ir mama darysis vis panašesnė į  įsivaizduojamą jos versiją, mielai pasiliekančia su jūsų vaikučiu.

Žinokit, kad atitinkamai žiūrėdamos į mamą, greitai pasieksit norimų rezultatų.

Pasakysiu kaip paslaptį, kad taip galite elgtis su bet kokiu žmogumi – tėveliu, anyta, uošviu,  vyru ir kitais - santykiai su kuriais šiuo metu neteikia džiaugsmo.  Juk neveltui  D.Karnegis rekomendavo elgtis su kitu taip, tarytum jis jau tapo tokiu, kokiu norite jį matyti – ir žmogui neliks nieko kito, kaip tokiu tapti!