Arūno Maniušio nuotr. |
Laba diena, nežinau nuo ko pradėti... Esu ištekėjusi, auginu
metukų dukrytę. Tikrąja šio žodžio
prasme auginu, nes vyras visai nepadeda.
Mano vyras (turbūt turėčiau bijoti šio žodžio) - ALKOHOLIKAS. Jis turi
darbą, tačiau visai neturi atsakomybės jausmo, nes šeimai pinigų praktiškai
neskiria, buto išlaikyti nepadeda, vaiku nesirūpina, nors sako, kad jį labai
myli, bet tai – tik žodžiai. Mat visada
turi pinigų cigaretėms ir alkoholiui.
Daug kartų norėjau viską baigti, ta
prasme – skirtis, bet visada šeima atrodė svarbiausia, o žmogus prašė vis kito
šanso, bet tai tebuvo kalbos. Mano vyras nėra smurtavęs prieš mane, bet aišku,
aš nesu kvaila ir žinau, kad alkoholis daro savo, ir jis bet kada gali pradėti
smurtauti.
Daug kartų jis sakė: „Aš galiu negerti, nes turiu dėl ko.“ Bet tai būdavo laikina. Jis buvo net užsikodavęs (ne todėl, kad pats norėjo, o
todėl, kad buvo priverstas), tačiau kodas padėjo tik trims savaitėms, o vėliau
pradėjo vėl gerti.
Labas, sutinku su tavimi, kad žodis „Alkoholikas“ yra baisus,
tačiau parašiusi jį didžiosiomis raidėmis, tu parodei savo drąsą žiūrėti
realybei į akis. Tai svarbu. Savo
laiškutyje pasakoji apie tai, kad vyras nesirūpina šeima, nepadeda finansiškai. Suprantu, kad tau dėl to pikta ir
apmaudu. Įsivaizduoju, kaip nusivylei,
pasijautei bejėge, kai užsikodavęs vyras po kurio laiko vėl ėmė gerti.
Man neramu dėl tavęs, kad nenukentėtum nuo apsvaigusio vyro smurtavimo.
Nežiūrint to, kad rašai, jog fizinės prievartos nesi patyrusi, tačiau tavo
žodžiuose girdžiu nuogąstavimus, kad tai gali atsitikti.
Kaip toliau gyventi
Nors tiesiogei neklausi, tavo pasakojime skamba rūpestis,
kaip toliau gyventi, kiek laiko kentėti.
Vienareikšmio atsakymo nėra, nes iš bet kurios situacijos visada yra keletas
išeičių. Viena iš jų – realiai įvertinus
esamą padėtį, susitaikyti su alkoholiko vyro žmonos vaidmeniu ir nešti šį
kryžių visą gyvenimą, laukiant stebuklo.
Tai iš tiesų sunkus kelias.
Alkoholikų žmonų priklausomybė
Tuo pačiu pastebėsiu, kad jau matau ir tavo pačios
priklausomybės nuo vyro alkoholiko požymius: tu daugybę kartų norėjai skirtis,
tačiau vis susilaikydavai. Sakai, kad
šeima atrodydavo svarbiausiu dalyku.
Todėl ir norisi atkreipti tavo dėmesį į tai, kas yra šeima. Šeimoje vyras su žmona dalinasi atsakomybe
bei finansais, kartu rūpinasi vaikučiu,
namais, buitimi. Šia prasme tavo šeimos nėra.
Tai kas tave vis sulaiko? Peršasi atsakymas - priklausomybė nuo vyro alkoholiko.
Bandomasis laikotarpis
Kita išeitis – suteikti vyrui galimybę grįžti į blaivų
gyvenimą, nustatant bandomąjį laikotarpį.
Ir to netęsti , o tuoj pat iškelti sąlygą, kad nuo šiol jis turi visai
negerti, nes kitaip tu skirsies.
Jau
girdžiu, kaip sakai, jog tai nerealu, nes
jis neišlaiko be alkoholio. Jei
norės ir stengsis – laikysis. Nurodyk
konkretų laiką, kiek tu dar kentėsi jo
suklupimus.
Koks tai galėtų būti
laikotarpis? Pusmetis, maksimum
metai. Ilgiau tęsdama tik didintum savo
priklausomybę.
Trečia išeitis – skyrybos
Jei vyras neišlaikytų tavo nustatyto bandomojo laikotarpio
arba nesutiktų su tavo iškeltomis sąlygomis ir toliau gertų, tvirtai laikykis
ir įgyvendink savo sprendimą skirtis.
Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo gyvenimą ir, jei vyras
pasirinko alkoholį, tu neprivalai jo tempti.
Tu turi savo gyvenimą, tau reikės pasirūpinti vaikučiu, todėl svarbu
išlaikyti stiprybę.
Kad išliktum stipri
Išbūti vienai su tave apimančiais jausmais tiek
pereinamuoju, tiek skyrybų (jei tektų įgyvendinti šį sprendimą) laikotarpiu
gali būti nelengva, todėl kviečiu susirasti žmogų, kuriuo pasitikėtum ir kuriam
galėtum papasakoti apie tai, kas su tavimi vyksta. Išsikalbėjus paprastai atlėgsta.
Padėti galėtų ir psichologo konsultacijos,
kurių metu geriau save suprastum, priimtum save tokią, kokia esi, surastum
galimybes pakeisti tas savybes, kurios tavęs netenkina. Taip būtų lengviau išlaikyti vidinę
stiprybę.
Rūpinkis savimi. Sėkmės!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą