Šio etapo metu atliksime tikslo įsukimo technikas (choking).
Trumpa ištrauka iš S. Kovaliovo knygos „Įvadas į
neurotransformingą“
Šios psichotechnikos sudarytos remiantis faktu, kad žmogus
nepasiekia savo norimų tikslų dėl dviejų priežasčių:
1. Jis
nepakankamai stipriai nori, kad noras išsipildytų.
2. Jis iš tiesų
nežino, kaip galima tikslą pasiekti (t.y. žmogus žino, ko nori, tačiau pats
tikslo pasiekimas atrodo neįmanomu, pavyzdžiui, dėl jo nekonkretumo)
Šiems trukdžiams apeiti naudojamos įsukimo į viršų ir į
apačią psichotechnikos.
Pradėsim nuo pirmosios.
Jos tikslas – stabili vidinė motyvacija prasminiame žmogaus veiklos
lygyje. Ji atliekama iš eilės užduodant sau klausimą „O ką tai man duos?“
Pavyzdžiui:
Noriu tapti ir būti moterimi, kuri gauna pakankamą kiekį
pinigų, užtikrinantį pasiturintį gyvenimą.
– O ką tai tau duos?
– Galėsiu nusipirkti bet kokį man patinkantį daiktą.
– O ką tai tau duos?
– Tai duos man vidinę laisvę, nes pirksiu daiktus,
negalvodama, galiu tai sau leisti, ar ne.
– O ką tai tau duos?
– Kada jausiu vidinę laisvę, tai duos man pasitenkinimą,
galėsiu mažiau laiko skirti darbui, o daugiau – kūrybai.
– Ir kada jau turėsi vidinį pasitenkinimą, galėsi daugiau
laiko skirti kūrybai, ką tai tau duos?
– Galimybę dvasiškai augti ir tobulėti.
– O ką tau duos galimybė dvasiškai augti ir tobulėti?
– Džiaugsmą!
– O ką tau duos džiaugsmas?
– Laimę ir mėgavimąsi gyvenimu!
Atkreipk dėmesį – tam, kad taptum laiminga, džiaugtumeisi ir
mėgautumeisi gyvenimu, tau tereikia pradėti gauti pakankamą kiekį pinigų,
užtikrinantį pasiturintį gyvenimą.
Atlikus šia užduotį reikia surašyti išvadas:
Ir visa tai kartu paėmus – galimybė pirkti man patinkančius
daiktus, vidinė laisvė ir galimybė daugiau laiko skirti kūrybai; galimybė
dvasiškai augti ir tobulėti, džiaugsmas, o taip pat laimė ir mėgavimasis
gyvenimu bus mano, kai tik aš pasieksiu tikslą – tapsiu ir būsiu moterimi, kuri
gauna pakankamą kiekį pinigų, užtikrinantį pasiturintį gyvenimą.
Savo tikslo įsukimą į viršų visų pirma ranka parašyk sau, o
paskui atspausdink ir paskelbk forume konsultanto patikrinimui.
Atkreipkit dėmesį, kad pradėję nuo instrumentinio lygio,
pakilom į prasminį. Daugiau apie
neurologinius lygius kviečiu paskaityti šiame tinklalapyje „Ką veikia
akmenskaldžiai“. Taigi, jei pradžioje
norėjai gauti daugiau pinigų tam, kad galėtum pirkti sau patinkančius daiktus,
tai įsukus tikslą į viršų, – kad būtum laimingas. Naujoji motyvacija nuo pirminės skiriasi kaip
reaktyvinis lėktuvas nuo vežimo. Po šios technikos žmogus, žiūrėdamas į savo
tikslą, tiesiog ima „murkti“ iš
pasitenkinimo. Tai reiškia, kad jam malonumą teikia jau vien tai, kad jis turi
tokį tikslą ir pradėjo jo siekti.
Primenu, kad psichotechnikos efektyvumas bus didesnis, jei
kartu darysite kuriančiąją vizualizaciją, kuri aprašyta praeitame bėgimo etape.
Prieš pateikiant tikslo išsukimo į apačią technologiją, vėl
pacituosiu S. Kovaliovą:
Jei tikslas (tiksliau – jo pasiekimas) atrodo labai
sudėtingas ar painus, būtinas išsukimas į apačią, kuris prasideda nuo klausimo
„Kas trukdo pasiekti šį tikslą?“
Išvardinate visą eilę problemų, kurias formuluojate kaip tikslą, kuriam
pateikiate klausimą: „Kaip būtų galima išspręsti šią problemą?“
Išsukimas į apačią būtinas tam, kad užsiliepsnojęs
entuziazmas neužgestų lyg degtukas, bet uždegtų stabilaus pasiryžimo žvakę.
Pavyzdžiui, savo įsivaizduojamame dialoge jūs savęs klausiate „Kas man trukdo
uždirbti nuo 4000 $ per mėnesį?
– Neturėjimas darbo,
kuriame tiek mokėtų.
– Kaip surasti darbą,
kuriame tiek mokėtų?
– Pasiteirauti
pažįstamų, apsilankyti darbo pasiūlos svetainėse internete.
– Kas trukdo tai
padaryti?
– Lengva baimė, nes
teks prisipažinti, kad aš – ne šokoladinis. Be to, neapmokėjus sąskaitos, šiuo
metu neturiu interneto.
– Kaip galima įveikti
bailumą ir, pranešus, kad aš visai ne šokoladinis, pasiteirauti pažįstamų? Kaip
sumokėti sąskaitą už internetą?
– Tiesiai pasakyti,
kad man reikia pagalbos. Nueiti į banką ir apmokėti sąskaitą.
Ir taip toliau, kol reikalingi veiksmai taps visai paprasti
ir įgyvendinami, kada paprasčiausiai galėsite surašyti veiksmų planą. Surašyti
savo veiksmų planą svarbu, netgi jei tie veiksmai tiesiogiai ir neatveda jūsų į
tikslą. Tačiau nerėktų pamiršti, kad įsitikinimas, jog kiekvienam tikslui turi
būti detalus veiksmų planas, nėra naudingas ir ekologiškas, nes gyvenimas – ne
šachmatai, kur galima apskaičiuoti kiekvieno ėjimo pasekmes. Jis labiau panašus
į biliardą, kur vienas smūgis, net nepataikęs į tikslą, gali kardinaliai
pakeisti net beviltišką situaciją. Todėl tūkstantį kartų teisus Napoleonas,
sakydavęs: „Iš pradžių įsivelkim į mūšį, paskui – žiūrėsime, kaip laimėti.“ Kiekvienas
dalykas yra gerai apgalvotas, jei apgalvota bent trečdalis veiksmų. Kaip elgtis toliau, nuspręsite, atsižvelgdami
į likimo pateiktas aplinkybes. Kažkuris iš didžiųjų amerikiečių menedžerių
teigė, kad sudėtingoje situacijoje neteisingas sprendimas yra geriau, nei jokio
sprendimo nebuvimas.
Dar kartą pakartosiu, kaip svarbu užduotis visų pirma
atlikti raštu. Tam sugaištos minutės ateityje tikrai atsipirks. Linkiu visiems sėkmės!
